Studentų Ateitininkų Sąjunga

Atgaivink ateitininką! Justinas Juknys Kaip ir kiekviena organizacija, ateitininkija, nors ir turinti didelį turtą – tvirtą savo veiklos dvasinį pagrindą, taip pat susiduria su iššūkiu laikui bėgant ieškoti veiklos ir būties formų, kurios atnaujintų organizacijos vidinę dvasią, nuolat burtų bendruomenės narius, aktyvesnius ir atitrūkusius, bendram darbui, tikslui, naujų idėjų bei tikslų generavimui ir praktiniam jų įgyvendinimui. Suvokiant tokios organizacinės atgaivos būtinybę, po praėjusių metų rudenį vykusios ateitininkų sendraugių konferencijos Federacijos pirmininko Vyganto Malinausko ir Studentų ateitininkų sąjungos valdybos iniciatyva Vilniuje susibūrė graži ateitininkų sendraugių ir studentų ateitininkų intelektualių diskusijų grupė gaiviu pavadinimu „Atgaivink ateitininką“. Grupės tikslas – reguliariai skaityti plataus pobūdžio ir intelektualinio spektro pasirinktą literatūrą (daugiausia dėmesio skiriant žymiems krikščioniškosios minties skleidėjams) ir ją aptarti, siekiant išgryninti ir argumentuotai apginti krikščioniškąjį požiūrį į daugelį šiandienos visuomenės klausimų ir aktualijų. Šia iniciatyva grįžtama prie tikrųjų ateitininkijos ištakų, „gyvojo šaltinio“, vieno iš svarbiausių organizacijos principų – krikščioniškojo inteligentiškumo, kuris, tinkamai iškeltas ir suformuotas organizacijos minties vedlių, visų pirma Prano Dovydaičio, buvo ir yra pamatinė organizacijos gyvavimo ir veiklos kryptis, varomoji jėga. Pirmą, simbolišką grupės veiklos potėpį įvadiniame susitikime suteikė tuomet dar kardinolo J. Racingerio (J. Ratzinger) straipsnis „Laisvė ir tiesa“, ginantis poziciją, kad tik tinkamai suvokta tiesa ir teisingumas, neatsisakant minties apie Dievą ir kartu apie būties tiesą, gali suteikti asmeniui ir visuomenei asmeninę laisvę, laimę ir tvarkingą laisvių bendrabūvį, taigi ir bendrą darnų visuomenės egzistavimą. Šias mintis gražiai atliepė vėlesniuose skaitymuose gvildenta C.S. Luiso (Lewis) „Tiesiog krikščionybėje“ naudojama visuomenės kaip plaukiančio laivyno metafora: laivai nepasieks tikslo, jei daužysis vienas į kitą ar, nesilaikydami tam tikrų, visų laivų kapitonų sutartų „žaidimo“ taisyklių, sąmoningai trukdys vienas kitam, jei laivai neveiks gerai „iš vidaus“ ir neturės bendros krypties, visa apimančio tikslo, kur ir koks tas galutinis uostas, į kurį siekiama atplaukti. Šias filosofines mintis nuoidugniau analizuoti, remiantis krikščioniškąja perspektyva, padėjo aptarti A. Maceinos raštai, kuriuose aiškiai nurodyta ir pagrįsta visuomenėje vykstanti nuolatinė kova tarp blogųjų ir gerųjų, Kristaus ir antikristinių jėgų, ir pateikta išvada, kad galutinis šios kovos rezultatas priklauso nuo mūsų. Gvildenant A. Maceinos tekstus išryškėjo ir kylantys pavojai dabartinei Lietuvos visuomenei – ankstesniais šalies istoriniais laikotarpiais, ypač okupaciniu laikotarpiu, idėjinio pasipriešinimo tikslai, kryptis ir esmė buvo gana aiškūs, o šių dienų nepriklausomoje Lietuvoje, vis labiau besiintegruojančioje į globalinę erdvę, jie sunkiau apibrėžiami ir darosi sunkiau apginami, nes daugelis visuomenei aktualių klausimų sprendžiama ir pradedama ginti remiantis iš pažiūros gražiomis, bet iš tiesų kartais dvasinį skurdą slepiančiomis, visuotinės tolerancijos, humaniškumo, lygybės ir pan. idėjomis. Grupelės susitikimus savo dalyvavimu jau pagerbė ir monsinjoras Gintaras Grušas – jis išsamiai papasakojo apie tradicionalizmo ir modernumo santykį liturgijoje ir Katalikų Bažnyčioje. Abstraktesnes filosofines skaitomų tekstų mintis grupės dalyviams geriau suprasti ir įsisavinti padeda pačių dalyvaujančiųjų gyvenimiškos patirties pavyzdžiai, akivaizdžių šiandienos Lietuvos ir pasaulio aktualijų aptarimas. Tokiu aptarimu siekiama ugdyti krikščioniškąjį budrumą, paremtą argumentuota išmintimi, kuriuo grupelės dalyviai galėtų remtis savo darbovietėse, universitetuose, dalyvaudami diskusijose su netikinčiais draugais bei kolegomis, įvairiose gyvenimo situacijose gindami Dieviškojo pasiuntinio poziciją ir mokymą ir taip krislelis po krislelio prisidėdami prie minėtos A. Maceinos Dieviškojo gėrio pergalės kasdienybėje ir bendros Lietuvos visuomenės krypties kontekste. Individualiai perskaitę ir apmąstę pasirinktus tekstus ir susitikdami kartą per mėnesį, grupelės nariai susidraugavo, susiformavo kaip darni maža bendruomenė. Simboliška, kad keli pirmieji grupės susitikimai vyko jaukioje J. Damušienės ir a.a. A. Damušio namų svetainėje – lentynose išdėliotos šių iškilių Lietuvos ateitininkijos veikėjų knygos, nuotraukos leido grupelei pasijusti šimtmečio ateitininkijos tradicijų dalimi, jų tęsėjais. Jau tradicija tampa ir gimtadienių bei laisvalaikio praleidimas kartu. Grupė turi daug gražių idėjų ir sklaidos planų ateičiai: numatoma kartais diskusijų susitikimus praturtinti bendra socialine veikla ir projektais, pakviesti grupės diskusijose dalyvauti daugiau iškilių svečių ar organizuoti didesnes viešas diskusijas jau aptartomis rūpimomis pamatinėmis temomis. Tikimės, kad ši graži iniciatyva augs, skleisis ir prisidės tiek prie vidinės ateitininkijos kaip organizacijos vienijimosi brandos, tiek prie pagrindinio tokios grupelės tikslo – intelektualiai bręstant išmokti apginti ir skleisti krikščioniškąją poziciją šiandienos Lietuvos visuomenėje.